R. Jautakaitės gyvenimo vingiai
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – čia hobis virsta profesija!
R. Jautakaitės gyvenimo vingiai: baigusi pianistės karjerą, atrado interjero dizainą
Kartais gyvenimas klostosi ne taip, kaip suplanuotas. Kartais žmogus tampa priverstu pakeisti savo judėjimo trajektoriją ir pasirinkti naują profesiją. Taip nutiko Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) alumnei Rugilei Jautakaitei, kuriai likimas buvo negailestingas pianistės karjeroje, tačiau pastūmėjo naujos savirealizacijos link – kaip interjero dizainerės.
Kuo svajojote būti vaikystėje?
Nuo pat mažens atkreipdavau dėmesį į pastatus ir jų grožį, tada dažnai pamąstydavau, kad norėčiau juos kurti – būti architekte. Tuomet dar nežinojau, kas yra interjero dizainas.
Nuo pat vaikystės, pastūmėta tėvų, savo laisvą laiką paskyriau muzikai ir dailei, tad jau tada nujaučiau, kad vienaip ar kitaip gyvenimą siesiu su šiais dviem dalykais. Nors vaikystėje dažnai sulaukdavau pasakymų, kad esu gimusi su pieštuku rankoje, paaugusi dailę pradėjau laikyti tik hobiu ir kibau į fortepijono mokslus, kartais prisimindama tapybą ir grafiką. Tai šiek tiek atitolino mane nuo svajonės būti architekte ir priartino prie noro būti profesionalia pianiste.
Kodėl pasukote būtent interjero dizaino kryptimi?
Gyvenimas pats taip sudėliojo, nes šito pradžioje neplanavau. Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, išvykau studijuoti fortepijoninės muzikos atlikimo meno į Austriją, tačiau neilgai trukus, mano svajones sujaukė patirta abiejų rankų trauma, po kurios nebegalėjau tęsti studijų ir groti fortepijonu.
Kurį laiką blaškiausi tarp kelių variantų: muzikos srityje pasirinkti tokią kryptį, kurioje nereiks groti, tai yra, teoriją ar chorą, arba stabtelėti ir pradėti gyvenimą kurti iš naujo. Tada ir prisiminiau savo vaikystės svajonę – architektūrą. Deja, tokiai specialybei reikia ruoštis dar mokykloje, o joje aš visą save buvau atidavusi muzikai, todėl teko ieškoti artimiausios architektūrai srities, kuriai užtektų mano turimų žinių. Taip atradau interjero dizaino specialybę, kurią pamilau nuo pat pirmų studijų dienų. Tai buvo vienas iš geriausių mano pasirinkimų.
Kartu su kolege Inga Grine turite įmonę „Inline Interior“, kaip gimė idėja įkurti savo verslą?
Su Inga buvome grupiokės, tad studijų metais labai susibičiuliavome ir, besibaigiant paskutiniam kursui, nusprendėme burtis į komandą bei sukurti savo verslą. Viena iš kitos kartu labai daug ko išmokome – tiek gyvenimiškų, tiek techninių dalykų, tiek kitų šio darbo subtilybių. Prieš pusmetį pasukome skirtingais keliais. Dar turime bendrų projektų, tačiau daugumoje dirbame individualiai. Apskritai interjero dizaineris savotiškai yra individualistas, galėčiau jo darbą prilyginti paveikslo tapymui.
Šiuo metu turiu savo individualią interjero dizaino studiją „Rugilė Jautakaitė Interior“. Palyginus šias dvi patirtis – komandinį ir individualų darbą – galiu sakyti, kad tai labai skirtingi potyriai. Pradėjus dirbti vienai, atsivėrė nauji keliai. Man, kaip menininkei, geriausi sprendimai gimsta spontaniškai, nevaržant šios savybės rėmais – galbūt tai atėjo iš mano ilgų metų muzikoje.
Kas įdomiau: buvimas verslininke ar interjero dizainere? Kodėl?
Verslo dalis mane domina mažiausiai. Stengiuosi verslo valdymo dalykus atiduoti tiems, kas juos supranta, todėl drąsiai galiu sakyti, kad 100 procentu įdomiau būti interjero dizainere.
Studijuodama dar nesuvokiau, kokia tai plati ir įvairi specialybė. Dirbdamas interjero dizaineriu niekada neturėsi vienodos dienos: nerutiniškumo įneša bendravimas su užsakovais, salonais, taip pat apdailos medžiagų parinkimas, apsilankymai objektuose. Na, nebent reikia greitai paruošti projektui brėžinius ir tris dienas sėdėti prie kompiuterio, tuomet atsiranda laikina monotonija.
Kalbant apie profesiją, ar žmogui būtina menininko gyslelė, norint tapti profesionaliu interjero dizaineriu? Kodėl?
Manau, kad būtina, nes be jos visi projektai būtų neįdomūs, sausi ir be dvasios. Interjeras yra kaip muzikos kūrinys, susidedantis iš begalės harmoningų akordų.
Apskritai, kuo turi pasižymėti ir kuo domėtis geras interjero dizaino specialistas?
Nėra vienos taisyklės, kuo turėtų pasižymėti interjero dizaino specialistas, tačiau, mano manymu, labai svarbu meilė darbui, kurį darai, pomėgis bendrauti su žmonėmis, meninis pajautimas, loginis mąstymas, asmeninis braižas, kuris suteikia kitoniškumo ir leidžia atkreipti dėmesį į save bei nuolatinis savęs tobulinimas. Interjero dizaino specialistas privalo domėtis visa rinka, medžiagomis, kitų dizainerių projektais.
Prisiminkite studijų laikus: kokių šiltų prisiminimų sukūrėte VTDK?
Labiausiai įsiminė pažintinės praktikos Nidoje ir Rumšiškėse, kurių metu artimiau susibendravome su grupe, dėstytojais, įgijome neįkainojamos patirties.
Kokį pamatą Jūsų karjerai davė studijos kolegijoje, ko išmokite?
Kolegija suteikė labai daug teorinių ir praktinių žinių, kurias įgijusi galėjau drąsiai ir su pasitikėjimu įeiti į rinką, pradėdama savo verslą ir nebijodama klysti. Labai daug naudos davė gyvi vizitai pas produktų gamintojus ir tiesioginis susipažinimas su realia produkcija, medžiagomis, kurias toliau teks naudoti savo darbe.
